Japaun Nafatin Sai Parseiru Estratejiku, Hodi Hametin Seguransa Ai-haan iha TL

FOTO HAMUTUK - Prezidente Autoridade Munisipiu Ermera, Jose Martins dos Santos, Embaixador Japaun ba Timor Leste, Yamamoto Yasushi, Diretor Nasional CARE Internasional Japaun, Kodama Mitsuya, Diretor Jeral Agrikultura, Ministru Agrikultura, Pekuária, Peskas no Floresta, Martinho Laurentino Soares, Country Director CARE iha Timor Leste, Peter Goodfellow, Sekretariu Autoridade Planementu Munisipiu Ermera, Antonio Alves da Costa no reprezentante Sekretariu Estadu ba Igualdade, foto hamutuk iha ambitu serimonia asinatura projetu dezenvolvimentu rural Atsabe neebe realiza iha Embaixada Japaun, Pantai Kelapa, Dili. (Foto: STL/Germano de Sousal)

DILI, STLTIMORLESTE.com – Ministru Agrikultura, Pekuária, Peskas no Floresta (MAPPF), Marcos da Cruz hatete katak, Japaun nafatin sai hanesan parseiru estratéjiku ida neebé Governu no povu Timor Leste (TL) fiar liu iha hametin seguransa ai-haan no hadia komunidade rurál sira nia reziliénsia.

“Uluk nanain, lori Governu Konstitusionál da-9 no Ministériu Agrikultura, Pekuária, Peskas no Floresta nia naran, hau hato’o ami nia apresiasaun sinseru ba Governu no povu Japaun ba apoiu neebé kontinua no konsistente ba dezenvolvimentu rurál iha Timor-Leste. Japaun nafatin sai hanesan ami nia parseiru estratéjiku ida neebé ami fiar liu iha hametin seguransa ai-han no hadia ami nia komunidade rurál sira nia reziliénsia,” hatete Ministru Agrikultura, Pekuária, Peskas no Floresta, Marcos da Cruz liuhosi nia diskursu neebe lee husi Diretor Jeral Agrikultura, Ministru Agrikultura, Pekuária, Peskas no Floresta, Martinho Laurentino Soares iha serimonia asinatura ba tinan daruak no ikus ba projetu “Dezenvolvimentu Rural Atsabe hodi hadia Subsistensia no Pratika Alimentasaun Saudavel” neebe halao iha Embaixada Japaun, Pantai Kelapa, Dili, Tersa (17/2/2026).

Governu Japaun no CARE Internasional Japaun sei kontinua sira nia apoiu ba agrikultor rural no komunidade sira iha Postu Administrativu Atsabe, Munisipiu Ermera. Embaixador Japaun ba Timor Leste, Yamamoto Yasushi no Diretor Nasional CARE Internasional Japaun, Kodama Mitsuya, asina kontratu subvensaun ho orsamentu total USD 340,000.

“ Onra boot ida ba hau atu hamutuk ho ita-boot sira ohin iha serimónia asinatura Projetu Dezenvolvimentu Rurál Atsabe ba hadia meius subsisténsia no prátika nutrisaun saudavel,” dehan Ministru Marcos da Cruz.

Governante nee dehan, agrikultura maka ruin-kotuk ba ekonomia rurál TL nian. Maizumenus pursentu 66 hosi uma kain sira depende ba to’os subsisténsia ba sira nia moris. Nia dehan, TL iha potensiál agríkola neebé signifikativu, ho por volta de 600,000 hektares neebé adekuadu ba agrikultura inklui 80,000 hektares ba hare irigasaun no besik 200,000 hektares ba batar.

“Maski iha potensiál ida-nee, agrikultura kontribui menus hosi pursentu 20 ba ita-nia GOP, Kafé kontribui ba liu pursentu 90 hosi esportasaun naun-petrolíferu sira, enkuantu nasaun nee iha nafatin défisit ai-han no importa besik pursentu 60 hosi ita-nia nesesidade ai-han nian, inklui besik pursentu 45 hosi batar, ita-nia ai-horis prinsipál. Dependénsia ida-nee halo ita sai vulneravel ba xoke sira folin nian no interupsaun sira fornesimentu nian,” tenik Ministru Marcos da Cruz.

Tuir nia, dezafiu prinsipál laós disponibilidade rai, maibé maka produtividade, asesu ba input no teknolojia sira, hadia koñesimentu, seguransa bee nian, no integrasaun merkadu nian. Disponibilidade bee ba atividade agríkola sira sai nafatin hanesan ami nia limitasaun ida neebé krítiku liu. Area to’os barak, inklui Atsabe, depende makaas ba udan sazonal. Kobertura irigasaun limitadu, no variabilidade klimátika aumenta afeta intensidade no produsaun ai-horis. La ho sistema fornesimentu bee neebé konfiavel, agrikultór sira labele hasae produsaun ka diversifika ba ai-horis ho valór aas liu hanesan ai-horis.

Ministru Marcos da Cruz mos esplika katak produtividade mós hetan limitasaun hosi rai neebé ladiak, terrenu neebé aas, udan-been neebé ladún akontese, asesu limitadu ba input sira neebé hadia ona, no servisu estensaun neebé la sufisiente.

Aleinde nee, lakon pós-kolleita nafatin aas tanba armazenamentu neebé la adekuadu, prátika manejamentu neebé ladiak, no fasilidade prosesamentu neebé limitadu. Agrikultór sira dala barak lakon porsaun signifikativu ida hosi saida maka sira produz. Maski bainhira produsaun diak, transporte no asesu ba merkadu sai nafatin barreira boot.

Infraestrutura estrada rurál neebé fraku aumenta kustu, hamenus kompetitividade, no dezenkoraja agrikultór sira atu habelar produsaun. Dezafiu estruturál sira-nee afeta diretamente rendimentu rurál sira no kontribui ba inseguransa ai-han no nutrisaun.

Nia mos dehan katak atu responde dezafiu sira nee, Governu tau ona seguransa ai-han no transformasaun agríkola iha sentru prioridade sira dezenvolvimentu nasionál nian.

“Ami hakarak atu hasae produsaun hare nian hodi atinji auto-sufisiénsia pursentu 70 iha tinan 2028, hametin infraestrutura imigasaun nian, diversifika produsaun ai-han lokál, promove agrikultura neebé reziliente ba klima, no hadia kadeia valór sira no dezenvolvimentu agronegósiu nian,” dehan Ministru Marcos da Cruz.

Iha kontestu ida-nee, katak Marcos, projetu dezenvolvimentu rurál Atsabe nian maka estratéjiku no oportunu tebes. Hodi reabilita estrada rurál sira, hadia sistema irigasaun sira, hametin produsaun ai-horis nian, hadia jestaun pós-kolleita, no apoia Asosiasaun Poupansa no Empréstimu Aldeia nian, projetu ida-nee rezolve obstákulu xave sira iha kadeia valór agríkola nian.

Ministru Marcos da Cruz sublinha tan katak irigasaun neebé diak liu sei estabiliza fornesimentu bee no aumenta siklu kuda. Estrada rurál sira neebé diak liu sei hamenus kustu transporte nian no hadia asesu ba merkadu sira. Prátika pós-kolleita neebé hametin sei hamenus lakon no hasae rendimentu. Apoiu ba grupu poupansa sira sei hasae inkluzaun finanseira no hakbiit komunidade sira, liu-liu feto sira.

“Abordajen integradu ida-nee apoia diretamente ita-nia prioridade nasionál sira-hasae produsaun, hamenus lakon, hadia asesu ba merkadu, no hametin meius subsisténsia rurál. Ami valoriza tebes parseria entre Governu Japaun no CARE International Japaun. Dezenvolvimentu agríkola sustentável presiza kolaborasaun, koordenasaun, no responsabilidade neebé fahe,” tenik nia.

Ministru Marcos da Cruz hatete katak projetu ida-nee hatudu oinsá parseiru dezenvolvimentu sira, instituisaun governu nian, autoridade lokál sira, no komunidade sira bele serbisu hamutuk hodi rezolve limitasaun prátika sira neebé maka agrikultór sira hasoru.

“Hau hakarak subliña katak Ministériu Agrikultura, Pekuária, Peskas no Floresta, iha hau-nia lideransa, iha kompromisu tomak atu halo nia parte, ami sei akompaña didiak implementasaun projetu ida-nee nian hodi garante katak atividade sira aliña ho polítika nasionál sira, katak rekursu sira uza ho efisiénsia, no katak intervensaun sira fó rezultadu neebé bele sukat. Importante liu, ami sei asegura katak benefísiu sira to’o duni ba agrikultór sira no família sira Atsabe nian,” katak nia.

Nia mos dehan, projetu ida-nee liu fali apoiu ba infraestrutura. Ida-nee maka investimentu ida iha seguransa bee nian, produtividade, asesu ba merkadu, no reziliénsia. Ida-nee maka investimentu ida iha agrikultór sira. Ida-nee maka investimentu ida iha seguransa ai-han no ida-nee hanesan investimentu ida iha futuru rurál TL nian, hodi rezolve limitasaun bee nian, produtividade neebé kiik, lakon sira hafoin kolleita, no dezafiu sira transporte nian.
“Ita foti pasu konkretu sira hodi hadia meius subsisténsia no harii komunidade agríkola sira neebé forte liu, no reziliente liu. Lori Governu TL nia naran hato’o dala ida tan ami nia agradese wain ba Governu no povu Japaun ba sira nia solidariedade no parseria neebé kontinua nafatin. Ami hein ba susesu implementasaun projetu ida nee no hametin liu tan ami nia kooperasaun hodi avansa dezenvolvimentu agrikultura sustentavel iha ami nia rain,” katak Ministru Marcos da Cruz.

Iha fatin hanesan, Prezidente Autoridade Munisipiu Ermera, Jose Martins dos Santos, hato’o agradesementu ba governu no povu Japaun neebe tulun povu TL, espesial povu Ermera, liuhosi projetu “Dezenvolvimentu Rural Atsabe hodi hadia subsistensia no pratika alimentasaun saudavel, neebe sei implementa husi CARE Internasional Japaun no finansia husi governu Japaun.

Nia rekonhese katak durante tinan naruk governu la bele responde buat hotu dala ida deit. Tanba nee, governu hetan apoiu barak husi parseira naun govermental. Oportunidade sira nee benefisia tebes povu rai ida nee.

“Agredesementu boot ba ita boot sira liu-liu ba povu Japaun liuhosi JICA ho nia Embaixada iha Timor Leste hakarak fo nafatin tulun ba ami nia povu, liu-liu ami nia povu iha Atsabe. Hau hakarak hato’o bemvindu ba Embaixador foun Japaun nian mai Timor Leste no antes nee ami servisu hamutuk ona ho Embaixador Sesante, Senhor Kimura Tetsuya. Ami orgulhu no prontu kolabora ho servisu sira neebe JICA, CARE Internasional no Embaixada Japaun halao iha Timor Leste,” hatete PAM Ermera, Jose Martins dos Santos.

Nunee mos, Sekretariu Autoridade Planementu Munisipiu Ermera, Antonio Alves da Costa, hato’o agradesementu ba Governu no Povu Japaun nia tulun ba povu Ermera liuhosi implementasaun dezenvolvimentu rural Atsabe hodi hadia subsistensia no pratika alimentasaun saudavel.

“Prevelezu ba Munisipal Ermera, espesial ba Postu Administrativu Railaku no Hatulia neebe hetan obra ida neebe mak atu bele suporta komunidade sira, liu-liu ba inan sira,” katak nia.

Entretantu, Country Director ba CARE iha TL, Peter Goodfellow, hatete katak, nuudar diretor ba CARE nian iha TL, sente onra boot atu hamutuk iha serimonia asinatura Projetu Dezenvolvimentu Rurál Atsabe nian ba Hadiak Meiu Subsisténsia no Prátika Nutrisaun Saudavel, neebé hetan apoiu husi Governu Japaun no CARE Internasionál Japaun.

Desde 2016 ho apoiu jenerozu husi Povu Japaun, CARE servisu iha Atsabe hodi hadia produsaun agríkola, habelar feto sira-nia partisipasaun iha atividade ekonómiku, no hametin reziliénsia komunidade nian.

“Faze foun ida-nee, permite ita atu harii atinjimentu hirak nee hamutuk ho governu no komunidade lokál sira. Iha tinan 2026 projetu nee sei foka ba prioridade tolu mak hanesan, hasae produsaun agrikola liuhosi hadia téknika to’os nian, hametin feto sira-nia empoderamentu ekonómiku liuhosi Asosiasaun sira Rai no Empresta Osan no literasia finanseira no hadia nutrisaun uma-laran nian liuhosi dieta oioin no prátika tein nian,” katak nia.

Nia mos dehan, asesu ba bee neebé limitadu iha tempu bailoron naruk, halo to’os nain sira difisil atu halo sira-nia to’os iha Atsabe. Liuhusi projetu HAFORSA, sira estabelese grupu agrikultór sira no harii sistema bee agríkola foun, hodi permite produsaun ai-horis durante tinan ida nee. Grupu jestaun bee nian mós hetan treinamentu atu asegura sustentabilidade.

“Laiha progresu ida-nee maka sei sai posivel se bainhira ita laiha parseria neebé metin. Lori CARE nia naran, hakarak atu agradese ba Governu Japaun, Embaixada Japaun, Ministériu Agrikultura, Pekuária, Peskas no Floresta, Sekretáriu Estadu Igualdade, no autoridade Atsabe no Ermera ba sira-nia kolaborasaun. Ami mós agradese ba INPEX, Fundasaun Jerál Azbil Yamatake, Belun CARE, Klube Apoiante CARE, no doadór individuál sira ba sira nia apoiu neebe kontínuu to’o agora,” hatete Peter Goodfellow.

(ger/mik)

Share it :

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *