Dezenvolvimentu Setor Saude Sai Prioridade Estratejika

Foto: Espesial

DILI, STLTIMORLESTE.com – Dezenvolvimentu setor saude ninian sai prioridade estratejika Governu ninian, kompromisu ida nee defini klaru iha Planu Estratéjiku Nasional Setor Saude 2011 too 2030.

Liafuan nee haktuir husi Visi Ministru Fortalesimentu Institusionál Saude, José dos Reis Magno iha ambitu serimonia despedida ba Bolseiru Medisina Espesialista nain 7 neebe kontinua estudu iha Nasaun Fiji tinan akademiku 2025 too 2026, iha salaun Palacio das Cinzas, Kaicoli, Tersa (17/03/2026).

“Ita nia hamutuk iha nee la apenas atu despede medicos nain 7 neebe sei ba halao estudus espesializasaun iha Nasaun Fiji, Dezenvolvimentu setor saude ninian sai prioridade estrategika Governu ninian, kompromisu ida nee defini klaru iha Planu Estratéjiku Nasional Setor Saude 2011 too 2030, neebe orienta asoens hodi garante sistema saude neebe forte, integrado no sustentavel,” dehan Governante nee liu husi Media Ministeriu Saude neebe STL asesu Kuarta (18/03/2026).

Nia dehan, ida nee investimentu ida neebe estratejiku estadu ninian no demonstra kompromisu IX Governu Konstitucional ninian ba dezenvolvimentu setor saude ba futuru, povu no nasaun.

Bolseiru hirak nee ba halao estudu iha Fiji tinan akademika 2025 too 2026, ho programa estudu hanesan, Medisina Espesialista Emergencia, Medisina Espesialista Cirurgia Geral, Medisina Espesialista Cirurgia Oral, Medisina Espesialista Psiquiatria, Medisina Espesialista Anestecia, Medisina Espesialista Pediatria, Medisina Espesialista Oftalmologia.

Programa Bolsa Estudu nee organiza husi Ministeriu Saude ho INAP no hetan finansiamentu liu husi Orsamentu Fundo de Desenvolivimento do Capital Humano (FDCH) hodi reforsa rekursu umanu ho kualifikadu iha setor saude.

Hola parte iha serimonia nee partisipa mos husi Visi Ministru ba Operasionalizasaun Ospital, Flavio Brandão Mendes de Araújo.

Iha sorin seluk Infermeira Maria da Costa dehan, atu desenvolve setor saude bá oin ho diak primeiru tenke prepara rekursu humano, governu tenke haruka pesoal saude sira liu-liu haruka mediku sira bá eskola tan iha area espesialista nian. Atu nunee iha futuru la presiza tan haruka pasiente sira bá halo tratamentu iha rai liur.

“Hau pesoal kontenti tebes ho programa governu ida nee, hodi haruka maluk mediku sira bá eskola tan iha area espesialista. Tanba iha Hospital Nasional Guido Valadares (HNGV) sei menus hela Doutor espesialista sira. Ho bolsu estudu neebe governu oferta bá mediku sira nee, espera bá oin bele hamenus pasiente Timor oan sira bá halo tratamentu iha rai liur. Tanba ita nia Doutor espesialista sira naton ona hodi halo tratamentu bá sira nia pasiente iha rai laran,” dehan nia bá STL.

Nia hatutan, bainhira governu haruka mediku Timor oan barak hodi eskola tan iha area espesialista nian, espera katak bá oin laos deit HNGV mak iha mediku espesialista sira maibe mos iha ospital referal no sentru saude sira hotu bele iha Dotor espesialista sira. Atu nunee moras nain sira bele halo konsulta iha ida-idak nia Munísipiu, selae kuitadu los kada fulan sira tenke mai halo tratamentu hotu iha HNGV.

(dom)

Share it :

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *