Horta Koalia ho Xanana Tau Prioridade ba Estrada Bee no Saneamentu

Primeiru Ministru, Kay Rala Xanana Gusmão relata atividade Governu ba Prezidente Republika, Jose Ramos Horta. (Foto: Media PR)

DILI, STLTIMORLESTE.com – Prezidente Republika (PR), Jose Ramos Horta hatete, nia koalia ona ho Primeiru Ministru Kay Rala Xanana Gusmao atu tau prioridade ba infraestrutura, liu-liu ba estrada, bee no saneamentu.

Prezidente Republika Jose Ramos Horta hatoo kestaun nee liu husi diskursu iha abertura solene sesaun da III legislativa ba dala VI iha Parlamentu Nasional, Segunda (15/09/2025).

“Hau fo parabens ba IX Governu neebe hahu obra infraestrutura ho rezultadu vizivel iha ita-nia kapital no iha munisípiu sira. Hau koalia ho estimadu Primeiru-Ministru kona-ba nesesidade imperioza atu fo prioridade iha tinan 2026 ba dezenvolvimentu no moris-diak iha munisípiu Cova Lima no Bobonaro, ho investimentu iha estrada, bee no saneamentu, irigasaun, hadia edifísiu no ekipamentu ospital sira iha Suai, Maliana no RAEOA,” dehan PR Horta.

Prezidente Republika hatete, presiza harii eskola foun no reabilita sira neebe iha ona. Presiza no urjente mos atu reativa passajen fronteira sira (border passes) no merkadu fronteira sira, neebe rua nee abandonadu hela.

Investimentu estratejiku iha programa sira atu apoia bebe foin moris no labarik sira ho idade loron 1 too tinan 5, tenke hetan prioridade liu fali sira seluk hotu. Labele iha duvida ka ezitasaun. Mai rejista notísia diak neebe ita-niakrítiku sira lakohi atu koalia Iha tinan 2002, tinan zero independensia neebe resgata husi jugu estranjeiru, Timoroan ida nia esperansa moris menus hosi tinan 60 (nenulu).

Iha tinan 2024, feto Timoroan sira iha esperansa media moris tinan 71 (hitunulu- resin-ida) no mane sira tinan 70 (hitunulu Hakarak hatene doutor hira iha tinan 1974, tinan ikus misaun evanjelizasaun Portuges nian? Laiha. Iha tinan 2002, mediku timoroan hamutuk nain 19 (sanulu-resin-sia).

“Ohin loron, ami iha mediku hamutuk 1,400 (rihun ida-atus haat) resin, neebe hetan formasaun iha dekada rua ikus nee ho apoiu signifikativu hosi solidariedade kubana Karik sira hakarak hatene ita iha doutoradus (PhD) hira iha 1974? La iha. No PhD hira maka ita iha, iha 2002? Ida. No iha tinan 2025? Iha PhD liu 212 (atus rua-sanulu-resin-rua), Mestradu 1,464 (rihun ida-atus haat-nenulu-resin-haat), graduadu 49,272 (rihun haatnulu- resin-sia-atus rua-hitunulu-resin-rua), Lisensiatura 7,338 (rihun hitu-atus tolu-tolunulu-resin-ualu), no lisensiatura 526 (atus lima-ruanulu-resin-neen) iha Portugal, Brazil, Reinu Unidu, Australia, Nova Zelandia, EUA, Xina, Koreia- Sul, Japaun, Tailandia, Filipina, Vietname, Singapura, Indonezia, etc. Timoroan rihun tolu mak graduadu liu hosi Universidade ida neebe prestijiadu liu iha Indonezia, Gaja Mada,” katak PR. Horta.

Xefe Estadu hatete, Governu mos fo liu husi Fundu Dezenvolvimentu Kapital Umanu (FDCH), entre tinan 2011 no Setembru 2015, bolsa estudu hamutuk 11.712 (rihun sanulu- resin-ida-atus hitu-sanulu-resin-rua), neebe fahe entre nasaun hamutuk 28 (ruanulu-resin-ualu), neebe Timor-Leste okupa pozisaun dahuluk ho bolsa estudu 2.571 (rihun rua-atus lima-hitunulu-resin-ida), tuir fali maka Indonezia, 1690 (rihun ida-atus neen-sianulu), Portugal, 506 (atus lima-resin-neen), Kuba, 324 (atus tolu-ruanulu-resin-haat), Brazil, 277(atus rua-hitunulu-resin-hitu), Filipina, 198 (atus ida-sianulu-resin-ualu), Australia, 180 (atus ida-ualunulu), Tailandia, 128 (atus ida-ruanulu-resi-ualu), Xina, 101(atus ida-resin-ida) no Malazia 60 (nenulu), atu temi deit top 10.

Iha tinan 1974, Timoroan la hetan asesu ba ensinu superior iha Timor-Leste. Iha tinan 2002, iha universidade ida ho estudante 3,085 (atus tolu-ualunulu-resin- lima) neebe maka rejista.

“Ohin loron, ita iha universidade no instituisaun ensinu superior hamutuk 18 (sanulu-resin-ualu), no UNTL iha populasaun estudante hamutuk 68.997 (rihun nenulu-resin-ualu-atus sia-sianulu-resin-hitu),” hakotu nia.

Jornalista: Emerenciana Pinto

Editor: Xisto Mendonca

Share it :

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *