LIKISA, STLTIMORLESTE.com – IX Governu Konstitusionál liu husi Ministériu bá Assuntus Kombatentes Libertasaun Nasionál (MAKLN) hamutuk ho Conselho dos Combatentes da Libertasun Nacional (CCLN) kontinua realiza “Cerimónia de Prestação Honras Funebres de Estado” hodi haloot tan restos-mortais hamutuk 50, iha Jardím dos Herois Martires da Patria Likisa.
Serimonia nee realiza bazeia ba Dekretu Prezidente Republika Numeru 130/2025, neebe aprova realizasaun Concenção de Honras Funebres e Sipultamento no Cemiteiro de Jardim dos Herois da Patria de Likisa, os 50 restos-mortais dos Combatentes da Libertação Nacional.
Artigu 11 husi Konstituisaun RDTL, konsagra rekonhesimentu no valorizasaun bá rezisténsia sekular povu maubere nian, kontra dominasaun estranjeira no kontributu husi ema hotu-hotu neebe luta ona ba independensia nasional.
Lei Numeru 3/2006, loron 12 fulan Abríl, kona-bá “Estatutu Kombatentes ba Libertasaun Nasional”, alterada ona ba Lei Númeru 9/2009, loron 29 fulan Julhu, no Lei Númeru 02/2001, loron 23 fulan Marsu no Lei Númeru 03/2024, loron 12 fulan Junhu, alterasaun datoluk husi Lei Numeru 03/2006, loron 12 fulan Abril kona-ba “Estatutu Kombatentes ba Libertasaun Nasional”, referida ba vontade hodi omenazear esforsu sira neebe manifesta hosi Kombatente sira Libertasaun Nasional nian, iha luta ba independensia nasional.
Ho nunee, Sekretariu Estadu Veteranus (SEV), Cesar dos Santos da Silva “Merak”, lori MAKLN ho CCLN nia naran hatoo agradesimentu wain ho profundu gratidaun ba entidades estadu nian ho familia martir sira, tanba partisipa ona iha serimonia fúnebre ida nee.
“Agradese ba apoiu no kontribuisaun no kooperasaun parte hotu-hotu nian, tantu F-FDTL no PNTL no apoius koletivus ou singuleres, neebe disponibiliza husi individus ka instituisoens estadu ou privadas, hodi suporta realizasaun ba programa sipultamentu ba restos-mortais iha jardím dos herois Munisípiu Likisa,” Sekretáriu Estadu “Merak” liu husi nota komunikadu imprensa neebe STL asesu husi media MAKLN, Sabadu (13/12/2025).
Eis FALINTIL nee agradese dala.ida tan ba reverendu amu selebrante no reverenda madre sira, ba ekipa litúrjia no ekipa korru durante seremonia misa agradesimentu nian neebe halao ona iha Kinta feira (11/12/2025).
“Ba Corpos Bombeiros nomos ba ekipa EDTL, ba konvidadus no partisipantes tomak, ho ita boot sira nia prezensa, realsa erzultadus satisfatórius iha sirkumstansia istóriku ida-nee,” tenik Sekretáriu Estadu “Merak”.
Governante nee informa mos katak, iha tinan 2025, MAKLN hamutuk ho CCLN realiza seremónia iha munisípiu tolu, mak hanesan Lautém iha loron 24 fulan Outubru tinan 2025, ho restos-mortais hamutuk 57. Tuir mai, iha Munisipiu Manatuto, iha loron 18 fulan Novembru tinan 2025, ho restos-mortais hamutuk 103.
“Ohin, dia 12 Dezembru, ita finaliza serimonia Funebres e Sipultamento bá 50 restos-mortais husi Munisipiu Likisa, iha jardím dos herois Likisa rasik,” informa Sekretáriu Estadu “Merak”.
Sekretariu Estadu ba asuntu Veteranus nee realsa mos katak, MAKLN prevee hela ba tinan 2026, sei halao programa neebe hanesan iha munisípiu tolu. Munisipiu Ermera ho restos-mortais hamutuk 755, akumuladus iha urnas 755. Munisípiu Ainaro ho restos-mortais hamutuk 2800, neebe akumuladus iha urnas 2800.
“Ami prevee mos katak, iha oportunidade ami sei avansa ba Munisipíu Manatuto propriamente Postu Administrativu Natarbora, ho restos-mortais hamutuk mill oito centos (1800), kuajlze dois mill (2 mill), purtantu, ho programa neebe iha, ami so bele halao iha tinan 2026,” tenik “Merak”.
Bá previzaun ida nee, MAKLN hamutuk ho CCLN hanoin ona atu forma ekipa komisaun eventuál ida, hodi halo preparasaun bá programa refere, no MAKLN ho CCLN sei haree, estuda, formas, métodu no mekanízmus hodi jere programa ida-nee, tanba munisípiu tolu nee mai ho numeru restos-mortais neebe mak boot tebtebes. Ermera 755, Ainaro 2800, Manatuto iha Posto administrativu Natarbora hamutuk 1600 to’o 1800.
Iha fatin hanesan, Tenente Jeneral (ref.), Tito Cristóvão da Costa “Lere Anan Timur”.sente triste, tanba sei hanoin família sira neebe oras nee lakon sira nia oan, sira nia familia no sira ninia parente durante rezistensia iha luta ba libertasaun nasionál rai ida.nee nian.
“Ita nuudar ema, seim duvida, ita sente falta bainhira ita nia maluk ida laiha ita nia sorin. Depois de 50 anos, ita haree ba família sira neebe lakon nia oan, ninia laen, ninia família, nia parente, sei tanis. So, dala ruma, aban bainrua ita nia oan, bei-oan sira mak keta ba tau deit ai-funan karik,” Lere Anan Timur hateten iha nia diskursu.
“Mais ita, porezemplu, ohin ita entrega bandeira ne’e simbóliku, hanesan reprezenta ninia maluk, ninia oan, ninia aman, ninia alin, ninia família, ninia parente ninia isin. Sira rei, sira tanis. Ba sira neebe família la lakon bá funu, basa liman, ba Viva RDTL. Ho hamnasa, ho kontente,” dehan LAT.
Maibe, Eis FALINTIL no Komandante Rejiaun Ponta Leste nee dehan, sira neebe mak lakon sira nia família ba rai doben ida nee atu sai nasaun soberanu no independente, sira basa liman, maibe hafalun ho sira nia matabeen, ho sira nia fuan kanek.
Asesór Prinsipál Xefe Estadu RDTL nee haktuir, “Hanesan uluk, no dala ruma imi mos rona, jornalista sira husu Maun Prezidente, José Ramos Horta ninia inan. Ita ohin loron ita ukun aan ona, Ama kontente ka lae? Ama dehan hanesan nee, ita bele ukun aan, mais ha’u la kontente, tanba hau nia oan mate hotu bá iha funu. Entaun, ida nee mak ha’u hanoin katak, ita la minimiza Timor oan ida rua ninia esforsu. Ita hotu-hotu nia kontribuisaun mak ohin ita hetan nasaun lívre no soberanu,”.
“Tanba ida nee maka hanoin katak, ita nia maluk sira neebe ke agora ita haloot iha semiteiru Likisa ida nee hanesan mos iha munisipiu sira seluk. Ita husu sira akompanha ita nafatin. Sira tau matan ba ita nafatin. Tanba sira mate bá nasaun ida nee, bá rai ida nee, no sira nia objetivu mak dehan katak mate ka moris ukun-rasik aan,” LAT afirma.
Tuir Lere, Ukun aan rasik la’ós fím. Maibé, Ukun-rasik aan sai hanesan meiu ida atu ita bele dezenvolve Ita nia rain atu bele moris diak.
“Tanba ida nee mak hanoin katak, hau nia liafuan to’o iha nee, dala ida tán hau agradese bá partisipante sira hotu, liu-liu bá família erois, mártires sira neebe agora haloot iha nee. Sira nee mak eroi. Ita neebe sei moris, ita laos eroi. Ita FALINTIL neebe moris hela agora nee, ita laos eroi. Maibe ita laos tauk-teen. Ita barani!. Obrigadu!” dehan Lere Anan Timur.
Nunee mos, Primeiru Ministru en-Ezersísiu atuál Segundu Vise Primeiru, Ministru Koordenador ba Assuntus Sosiais, no Ministru bá Dezenvolvimentu Rurál no Abitasaun Komunitária, Eng. Mariano Sabino Lopez “Assanami” afirma polítika Governu no estadu nian liuhosi MAKLN, halo koordenasaun ho CCLN, hodi kontinua dignifika restos-mortais sira neebe maka balu sei iha fati-fatin nee, atu bele haloot iha Jardím dos Herois sira.
“Ita tau Ita-nia Heroi sira iha Jardim dos Herois. Jardím, fatin neebe maka atu buras nafatin. Buras ho valor, buras ho prinsípiu, buras ho responsabilidade ho hahalok nu’udár Heroina, nuudar Heroi ba ita-nia nasaun. Valór nee sei buras, para atu kontinua hada’et jerasaun ba jerasaun rai ida nee ninian,” Segundu Vise Primeiru Ministru, Mariano “Assanami” hateten iha intervensaun.
Jornalista: Alberto Menezes
Editor: Xisto Mendonça







