DILI, STLTIMORLESTE.com — Komemorasaun Konsulta Popular ba dala-27 sei hala’o iha Manatuto, ho atividade relijioza, kultural no edukativu.
Diretór Jerál Servisu Kooperativa, Angelo Urbanu Fernandes, hatete ba STL, iha Edifísiu Ministériu Administrasaun Estatal (MAE), kuarta-feira (26/08), katak preparasaun ba komemorasaun Konsulta Popular 30 Agostu 1999 kontinua ona.
“Aniversáriu ba dala-27 Konsulta Popular ne’ebé akontese iha 30 Agostu 1999, agora iha 30 Agostu 2026, sei hala’o iha Munisípiu Manatuto,” nia dehan.
Konsulta Popular hala’o iha 30 Agostu 1999, ho eleitor rejistadu hamutuk 451,792. Husi total votu, 78,5% rejeita proposta autonomia espesiál, enkuantu 21,5% simu proposta ne’e.
Rezultadu Konsulta Popular ne’e loke dalan ba Timor-Leste tama iha prosesu tranzisaun ne’ebé ikusmai lori ba restaurasaun independénsia iha 20 Maiu 2002.
Tuir dokumentu ONU, prosesu Konsulta Popular hahú ho Acordu 5 Maiu 1999 entre Indonézia no Portugál, ho ONU nu’udar mediador. Acordu ne’e fó responsabilidade ba ONU atu organiza no hala’o Konsulta Popular.
UNAMET harii liuhusi Rezolusaun Konsellu Seguransa ONU 1246 (1999), iha 11 Juñu 1999, atu organiza no hala’o Konsulta Popular.
Hafoin rezultadu Konsulta Popular anúnsiu, violénsia no destruisaun akontese iha territóriu tomak, ne’ebé halo ema barak sai refugiadu ba Timor Osidental. Tanba situasaun seguransa, ONU autoriza INTERFET atu ajuda restaura paz no seguransa.
Iha 25 Outubru 1999, Konsellu Seguransa ONU aprova Rezolusaun 1272 no harii UNTAET, ne’ebé simu autoridade administrativu atu administra Timor-Leste durante períodu tranzisaun.
Durante UNTAET, ONU komesa transfere responsabilidade ba Timoroan sira. Iha Dezembru 1999, harii National Consultative Council atu envolve reprezentante Timoroan iha prosesu desizaun.
Iha 30 Agostu 2001, Timoroan sira hala’o eleisaun ba Assembleia Konstituinte, ne’ebé nia responsabilidade mak elabora no aprova Konstituisaun Estadu foun.
Iha 22 Marsu 2002, Assembleia Konstituinte aprova Konstituisaun primeiru Timor-Leste. Depois, iha 14 Abril 2002, hala’o eleisaun prezidensiál ne’ebé Xanana Gusmão manán.
Iha 20 Maiu 2002, ONU transfere autoridade ba lideransa Timor-Leste no Timor-Leste restaura independénsia nu’udar Estadu soberanu.
Ba komemorasaun 30 Agostu 2026, atividade sei hahú iha 28 Agostu ho limpeza jerál iha munisípiu sira, inklui Dili.
Iha 29 Agostu, atividade sei hala’o iha Autoridade Munisípal Manatuto, inklui misa agradesimentu, reflesaun no palestra kona-ba Konsulta Popular, desentralizasaun no Balkaun Úniku.
Iha 30 Agostu, sei hala’o marsa saudável husi Ponte Manatuto ba fatin serimónia iha Obrato, ne’ebé sei kontinua ho konserta músika husi Grupu Lahatene no Grupu Tebe Dai.
Organizadór prepara mos sorteiu ho prémio, inklui material eskolar, pasta, livru, kadernu, telemóvel, bisikleta, laptop no motor.
Komemorasaun ne’e sei envolve reprezentante husi munisípiu hotu, inklui Prezidente Autoridade Munisípal no xefe postu administrativu sira, ne’ebé sei partisipa iha Manatuto iha 29 no 30 Agostu.
Ba atividade ne’e, Governu prevee orsamentu hamutuk US$150,000, inklui atividade divertimentu, konserta, pagamentu no preparasaun konsumasaun.
Organizadór mos konvida kargu xefia husi liña ministeriál no munisípiu sira atu partisipa. Komisaun sei prepara baraka hamutuk 35 iha Obrato, ho apoiu ba preparasaun hahán ba konvidadu sira.
Komemorasaun ba dala-27 la iha tema espesífiku, maibé organizadór sei prepara banner sira ne’ebé liga ho Konsulta Popular 30 Agostu 1999.
(joa)







